Sekmadienio vakarą popiežius Pranciškus sugrįžo iš Krokuvos. Paskutinis prieš išvykimą vizito Lenkijoje įvykis buvo popiežiaus susitikimas su Pasaulio jaunimo dienų savanoriais, kurių buvo apie 15 tūkst.
„Prieš išvykdamas į Romą, - kreipėsi į juos popiežius Pranciškus, - trokštu su jumis susitikti ir jums padėkoti už jūsų darbą, už uolumą ir pasiaukojimą padedant ir patarnaujant tūkstančiams jaunų piligrimų. Taip pat dėkoju už tikėjimo liudijimą, kurį davėte vienybėje su daugybe jaunų žmonių iš viso pasaulio. Tai buvo didis vilties ženklas Bažnyčiai ir pasauliui“. Popiežius taip pat dėkojo savanoriavusiam jaunimui už maldą. Dėkojo kunigams, vienuolėmis ir vienuoliams, kurie buvo su jaunimu.
„Jaunimas yra pasaulio viltis. Ir tai tiesa. Tačiau su dviem sąlygomis, - kalbėjo Pranciškus. Visų pirma reikia turėti atmintį. Turime saugoti savo tautos atmintį, savo šeimos atmintį, turime atsiminti visą savo istoriją.“ „Antra sąlyga: jei į ateitį žiūrime su viltimi; jei praeitį atsimename, tai kas lieka šiandien? Ko reikia dabartyje. Reikia drąsos.“
„Aš nežinau ar būsiu Panamoje“, - sakė popiežius, paminėdamas po trejų metų būtent Panamoje vyksiantį kitą tokį pasaulinį jaunimo susibūrimą. „Tačiau galiu jus patikinti, kad Petras nukeliaus į Panamą. Ir Petras jūsų paklaus ar jūsų bendravote su savo seneliais, ar puoselėjote savo atmintį; ar drąsiai stojote dabarties iššūkių akistaton; ar sėjote ateičiai? Ir Petrui jūs turėsite atsakyti“.
Prieš palaiminimą popiežius Pranciškus pakvietė PJD savanorius sukalbėti, kiekvienas savo kalba, „Sveika, Marija“. (Vatikano radijas).
